Apie Senas Knygas ir ne tik ;)

Skaitau vieną blogą, skaitau kitą blogą, o visi rašo apie savas knygas. Nežinau, gal vaikystėje aš atsižiūrėjau į knygas (močiutė buvo prisiekusi knygynų lankytoja, taigi jos bute piiilna knygų), ar aš tiesiog pasilieku galimybę pajudėti iki knygyno ir jo kvapo, tačiau nauja knyga manęs nevilioja taip, kaip nauja. Sena knyga, kaip ir senas močiutės šalis, ar mamos suknelė visada žadins gerus prisiminimus apie buvusį savininką. Pavyzdžiui mano raudonas rankinukas. Prieš 20 metų jis kartu su mano mama ėjo prie jūros ir kvėpavo Klaipėdos oru. Arba be proto senas, apdriskęs chemijos vadovėlis iš močiutės lentynos. Gal jis kartu su močiute susitiko mano senelį? Sentimentalu... Bet kartais nepakartojama. O ir kam kartotis?.. :)